Pilietiškumo ir religingumo reiškiniai, pilietiškumo ir religingumo ryšiai, pilietinio ir religinio ugdymo sąveika.

Religijotyros studijos skirtos susipažinimui su pasaulio religijų įvairove. Tai žingsnis į mistinį ritualų, tabu, kultų pasaulį. Taip pat žvilgsnis į religijų įtaką kiekvieno asmens gyvenimui. Religija turėjo ir turi didelę įtaką įvairių sričių moksliniams atradimams, valstybių santykiams, politiniams sprendimams. Šios studijos - "kito" pažinimas.

http://www.youtube.com/watch?v=XsoTIvDxgZI

 

The very close connection between the family and the nation is especially true if we look at the cultural and social evoluation of the European peoples. There is a reciprocal relationship between Europe's spiritual path and an awarness and the situation of the family. The family represents the point of interaction between nature and culture, present and future, individual and community.

Visuomenės susiskirstymas į socialines grupes, kai kurių socialinių grupių dominavimas, jo priežastys ir įtaka visuomenės gyvenimui ir jos raidai įvairiais laikotarpiais skirtingai traktuoti įvairių mąstytojų. Platonas, konstruodamas idealios valstybės modelį, darė prielaidą, kad idealioje valstybėje žmonės (visuomenė) turi pasiskirstyti pagal prigimtį, įgimtus gabumus, kad kiekvienas galėtų daryti tai, kas jam priklauso. K. Marksas visuomenės susiskirstymą grindė materialinių gėrybių tarp visuomenės narių netolygiu pasiskirstymu. Tuo tarpu M. Vėberis manė, kad visuomenė stratifikuojasi pagal klasinius skirtumus, partinius ir politinius požymius, o klasiniai skirtumai grindžiami ne vien ekonominiais, bet ir tradiciniais, paveldimaisiais, religiniais ir kitokiais skirtumais. Plėtojantis mokslams, ypač sociologijai, socialinei psichologijai, visuomenės polinkis dalytis į socialinius junginius ir kiti su tuo susiję dalykai imti traktuoti kaip neišvengiami, žmonių gyvenimo prigimčiai būdingi reiškiniai, teigiant, kad visos žmonių visuomenės yra linkusios stratifikuotis į socialinės hierarchijos sistemas, kurių pagrindas – socialinės grupės.

Tikslas: Suvokti įvairių socialinių grupių identiteto konstravimo (si) visuomenėje problematiką, suprasti „daugumų“ ir „mažumų“ atsiradimo mechanizmus, analizuoti ugdymo sistemos vaidmenį reprodukuojant integravimo ir atskirties santykius, nelygybę visuomenėje.

Studijų dalykas skirtas bakalaurantams. Jame įsisavinamos žinios apie metodologines filosofijos, mokslo ir metafizikos demarkacijos problemas.  Plėtojamos žinios apie istorinius-filosofinius pažinimo aspektus. Įgyjami etinių, moralinių ir politinių klausimų sprendimo analitiniai gebėjimai susiję su mokslo autonomija bei jo rezultatų taikymu.